Gražiausios metų knygos

Lietuvos knygos meno konkursai

Lietuvos knygos meno konkursą kasmet, nuo 1993 m., organizuoja Lietuvos kultūros ministerija. Iki 2018 m. bendri organizatoriai buvo Lietuvos dailininkų sąjunga bei Vilniaus dailės akademija, o iki 2000 m. – ir Atviros Lietuvos fondas.
Konkursų tikslas – išaiškinti meniškiausiai apipavidalintas ir geriausiai išspausdintas per praėjusius metus Lietuvos leidyklų išleistas knygas, skatinti knygų dailininkus ir leidėjus.Teikti knygas konkursui turi teisę visi Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka įregistruoti juridiniai asmenys, vykdantys leidybinę ir spausdinimo veiklą, taip pat konkursui teikiamų knygų autoriai bei dailininkai.




Knygos vertinamos dviem etapais.

Gražiausios Lietuvos knygos
Knygos meno konkurso laureatai
Pirmajame etape Knygos ekspertų praktikų (dailininkų, dizainerių, spaustuvininkų ir kitų praktikų) grupė, kurią sudaro 5 nariai (po vieną narį deleguoja Lietuvos grafinio dizaino asociacija, Lietuvos spaustuvininkų asociacija ir Lietuvos leidėjų asociacija, kitus du narius skiria kultūros ministras), suskirsto leidinius pagal leidėjų nurodytas temines grupes ir atrenka jas antrojo etapo vertinimui pagal leidybinės-poligrafinės technikos kriterijus: rinkinio kokybę, maketo struktūrą, grafinį apipavidalinimą ir/ar iliustravimą, spaudos ir įrišimo kokybę.

Antrajame etape knygų vertinimą atlieka ir teikia kultūros ministrui rekomendacijas dėl premijų bei diplomų skyrimo Knygos meno ekspertų komisija, kurią sudaro 5 nariai: po vieną narį deleguoja Vilniaus dailės akademija, Lietuvos dailininkų sąjunga, Vilniaus knygrišių gildija. Kitus du narius, kurių vienas yra ir Knygos ekspertų praktikų grupės narys, skiria kultūros ministras. Antrajame etape komisijos nariai trijų balų sistema vertina kiekvieną ekspertų grupės pagal temines grupes pateiktą knygą pagal meninius kriterijus: koncepcijos originalumą ir tinkamumą, apipavidalinimo kokybę bei knygos meninę visumą, popieriaus ir įrišimo medžiagų parinkimą.

Knygos konkursui priimamos pagal šias temines grupes:
Grožinė literatūra ir eseistika;
Knygos vaikams;
Mokslinės, dalykinės knygos, vadovėliai;
Meno leidiniai (monografijos, katalogai, albumai, išskyrus fotoalbumus);
Meninės ir dokumentinės fotografijos albumai;
Bibliofiliniai ir eksperimentiniai leidiniai.
Daugiatomiai leidiniai konkursui pateikiami vienu tomu arba pilnu rinkiniu. Leidiniai neatitinkantys knygos formato (plakatai, kalendoriai, atvirukai ir pan.) nevertinami.


Po Lietuvos knygos meno konkurso, kuris tradiciškai rengiamas kiekvienų metų sausio mėnesį, vasario mėnesį vykstančioje Vilniaus knygų mugėje rengiama apdovanotųjų leidinių ekspozicija, o jų autoriai apdovanojami premijomis ir diplomais. Lietuvos knygos meno konkursų rezultatai fiksuojami kataloge „Gražiausios metų knygos / The most beautiful Lithuanian books", kuris Kultūros ministerijos lėšomis leidžiamas nuo 1996 m. (1997 m. katalogas nebuvo išleistas). Kataloguose ne tik pristatomos knygos laureatės, bet ir nurodomi jų dailininkai, leidėjai, spaustuvės bei techninė knygų dokumentacija (formatas, popierius, įrišimo būdas ir kt.).
Ypač svarbi ir įdomi leidėjų ir pateiktų knygų statistika: 1996 m. kataloge nurodoma, kad Knygos meno konkurse dalyvavo vos 20 leidėjų, kurie pateikė 95 knygas, o 2020 m. – 54 leidėjai pateikė 111 knygų. Įdomu, jog daugiausiai knygų konkursui buvo pateikta 2006 m. (32 leidyklos / 192 knygos). Tačiau ši statistika tik sąlygiškai leidžia vertinti Lietuvos leidybos situaciją, nes Knygos meno konkursuose dalyvauja ne visos šalies leidyklos – daugelio didžiųjų tikslas yra ne tiek meninė knygos kokybė, kiek pelnas. Nors konkursai objektyviai neatspindi Lietuvos leidybinės rinkos panoramos bei įvairovės, tačiau juose išryškėja tam tikros stilistinės šalies knygos meno tendencijos, poligrafinės kokybės kaita, dominuojančios įvertintų leidinių grupės ir knygos menininkų pajėgos.

Įdomu, kad visų knygos meno konkursų apžvalga nuo pat jų pradžios (1993 m.) du kartus buvo pristatyta Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje surengtose parodose: 2001 m. ekspozicijoje „Gražiausios metų knygos 1992–2000" ir 2008 m. – „Gražiausios metų knygos 1992–2006" (abiejų kuratorė Sandra Kuliešienė). Šios apžvalgos, kaip ir kasmet leidžiami „Gražiausių metų knygų" katalogai, fiksuoja Lietuvos knygų meninę ir ypač poligrafinę kaitą. Vartant nuo 1996 m. leidžiamus Knygos meno konkurso katalogus, galima pastebėti, kokios permainos vyko ir konkurso nuostatuose: pradžioje knygos vertintos tik premijomis ir diplomais, premijas skyrė ir Atviros Lietuvos fondas; 1998–2006 m. buvo skiriamos trys pagrindinės premijos ir paskatinamosios premijos pagal temines knygų grupes, atsirado Vilniaus dailės akademijos bei Lietuvos dailininkų sąjungos premijos; nuo 2007 m. skiriama Pagrindinė metų premija, premijos pagal knygų temines grupes ir diplomai; 2019 m. savo premijos jau nebeskyrė Vilniaus dailės akademija. Katalogai atskleidžia ir leidyklų bei spaustuvių kaitą, įvykusią nuo 1992 m. Kai kurios leidyklos nutraukė veiklą, bet susikūrė naujų, kai kurios spaustuvės bankrutavo („Sapnų sala"), tačiau sustiprėjo kelios naujos („Petro ofsetas", „Balto print", „Kopa", „Standartų spaustuvė" ir kt.), kurios pelno daugiausia įvertinimų už gražiausiai atspausdintas metų knygas.
Galima pastebėti, jog XX–XXI a. sandūroje Knygos meno konkursuose meniškiausiai apipavidalintais dažniausiai buvo pripažįstami nekomercinio pobūdžio leidiniai: poezija, vaizduojamosios dailės, architektūros ir foto albumai, menininkų kūrybos monografijos, mokslo, dalykinės ir istorinio pobūdžio knygos. Jų adresatas – išprususi visuomenės dalis, vertinanti knygos estetiką. Tarp meniškai apipavidalintų leidinių buvo mažoka laisvalaikio skaitinių ir specializuotų knygų. Viena iš priežasčių – anuomet šio pobūdžio literatūra Lietuvoje dažniausiai buvo verstinė ir jos leidyba susijusi su autorių teisių įgijimu.

Antra vertus, nuo sovietinių laikų, vis dar buvo gajus reprezentacinės kultūros pobūdis. Tačiau XX a. 10-ojo dešimtmečio pradžioje meno albumai dar atrodė itin skurdžiai. Jų spaudos kokybė, įrišimo medžiagos niekuo nesiskyrė nuo praėjusių dešimtmečių sovietmečio leidinių. Permainos prasidėjo XX a. 10-ojo dešimtmečio viduryje. Pilnėjant knygų rinkai ir augant konkurencijai, Lietuvos leidėjai buvo priversti daugiau dėmesio skirti meniniam knygų apipavidalinimui. Nuo tiesioginio valstybės finansavimo buvo pereita prie paramos per įstatymų bazę, finansų politiką, reklamą ir valstybės pasirinktą kultūros rėmimo sistemos modelį. Akivaizdžiausios permainos, paveikusios Lietuvos knygos meninę kokybę, įvyko technologinėje plotmėje. Pirmiausiai iš esmės pasikeitė pats leidybos ir spaudos proceso organizavimas. Atkūrus Nepriklausomybę, kelios iki tol buvusios valstybinės spaustuvės jau nebepajėgė atlikti išaugusių leidėjų užsakymų. Dalis spaustuvių palaipsniui buvo uždarytos, dalis – privatizuotos, taip pat ėmė kurtis naujos privačios spaudos įmonės. Dauguma pastarųjų kūrėsi tuščioje bazėje, nes sovietmečio spaustuvių įranga buvo visiškai atgyvenusi ir pasenusi. Knygos išvaizdą didžia dalimi pakeitė ir atsiradusi didžiulė spaudos popieriaus įvairovė, kurios nebuvo iki 1990 m. Technologinis spaudos kilimas, paveikęs ir meninę, ir poligrafinę tiražinės knygos kokybę, lėmė lietuviškos knygos priartėjimą prie vakarietiškų standartų. Lietuvos knygos meno raidai didelės įtakos turėjo tai, jog nuo 1992 m. šalies leidėjai pradėjo dalyvauti Vakarų Europoje vykstančiose tarptautinėse knygų mugėse Frankfurte, Geteborge, Turine, Jeruzalėje, Londone, Bolonijoje ir kt. Ir leidėjai, ir knygų dailininkai galėjo susipažinti su žymiausių pasaulio leidyklų produkcija, palyginti kaip lietuviškos knygos atrodo rinkoje ir ekspozicinėje erdvėje.

XXI a. antrasis dešimtmetis knygos meno raidoje paženklintas permainomis. Nesunku pastebėti, kad kaip ir kitose meno srityse, taip ir knygos mene, akivaizdžiai nyksta ribos tarp tradicinių žanrų ir kategorijų: mokslinės knygos panašėja į meno leidinius, fotografijos ar grožinės knygos – į eksperimentines. Vyksta dialogas tarp šiuolaikiško ir klasikinio knygos dizaino, eksperimento ženklų yra beveik kiekvienos kategorijos knygose. Tą patvirtina ne tik drąsūs dizaino sprendimai, bet ir spaudos, popieriaus bei įrišimo būdai, lemiantys meninį knygos vaizdą. Antra tendencija, kurią galima įžvelgti pastarųjų metų Knygos meno konkursuose – leidėjai ir dailininkai ieško netikėtų ir inovatyvių tekstinės bei vaizdinės medžiagos pateikimo sprendimų. Skaitytojas ne tik įtraukiamas į skaitymo procesą tradicinėmis spausdinto žodžio ir vaizdo priemonėmis, bet ir pats tampa aktyviu knygos „dalyviu" ar „veikėju".


Konkursai atskleidė, jog XXI a. antrame dešimtmetyje įvyko ir akivaizdus persigrupavimas tarp leidėjų – įdomiausiai apipavidalintas knygas konkursuose pateikia mažos leidyklos, kurios tvirtai užima lyderių pozicijas(„Nerutina", „Odilė", „Tikra knyga", mokslinės institucijos, muziejai). Džiugina vis gausėjanti vaikiškų knygų leidybinė plėtra, atsiranda unikalesnis, savitas leidybinis stilius, į knygos meno kūrėjų gretas įsilieja jauni puikūs iliustruotojai ir dizaineriai. Pastarųjų metų Lietuvos knygos meno konkursai liudija, kad leidybinė kartelė šalyje užkelta aukštai – knygų dizainas ir poligrafija lygiuojasi į pasaulinį lygį.

Dr. Danutė Zovienė